Antrą Šv. Velykų dieną Kauno arkikatedra bazilika vėl buvo pilna tikinčiųjų. Šią dieną prieš šešiadešimt metų jo eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius buvo įšventintas į kunigus. Į Kauną suvažiavo visi aukščiausi Lietuvos dvasininkai.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasveikino kardinolus Sigitą Tamkevičių SJ ir taip pat į šventę atvykusius kard. Audrį Juozą Bačkį, arkivyskupą nuncijų dr. Petar Antun Rajič bei Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, visus Lietuvos vyskupus, vienuolius, diakonus, seimo narius ir Kauno savivaldybės atstovus, „Katalikų kronikos“ bendradarbius bei visus susirinkusius tikinčiuosius.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas homilijoje komentavo Evangeliją kai moterys atėjusios prie Kristaus kapo rado jį tučią. Čia buvo ir sargybiniai, kurie taip pat pamatė kapą tuščią. Ir vieni, ir kiti tuoj suskubo visiems pranešti apie šį įvykį. Tik skirtingai. Moterys sakė tiesą, o sargybiniai, seniūnų papirkti, skelbė, kad naktį atėjo mokiniai ir kapą išvogė. Čia mes matome, kad yra du pasauliai: moterų – tiesos, ir sargybinių – apgaulės bei klastos pasaulis.
Žmogus, kuris sutiko prisikėlusį Kristų turi neparasti džiaugsmo ir spinduliuoti jį kitiems. Pranciškus yra pasakęs: – „Liūdnas krikščionis – prastas krikščionis!“
„Simboliška, kad šią antrą Šv. Velykų dieną minime jo eminencijos kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ 60-ties metų kunigiškos tarnystės sukaktį. Taip pat visus šiuos metus prisimename „Katalikų kronikos“ 50-ties metų jubiliejų. Abi šias sukaktis paminėti tinka jau aptartos evangelijos kontekste, kur išryškėja esminiai skirtumi tarp tų dviejų skirtingų pasaulių, dviejų skirtingų mąstymo struktūrų: moterų pasaulio ir sargybinių pasaulio“ – atkreipė dėmesį arkivyskupas Kęstutis. Toliau jis pabrėžė, kad kard. Sigitas pasirinko tą šviesų – tiesos kelią. Savo primicijų paveikslėlyje kard. Sigitas Tamkevičius SJ pasirinko įrašyti tokį maldavimą: „Viešpatie leisk tau paaukoti savo širdį ir visą gyvenima už tuos, už kuriuos aukojosi Tavo mylimiausias Sūnus“. Arkivyskupas Kėvalas tęsė: „Šiandien dėkojame už tai, kad šis prašymas buvo išgirstas ir išsipildė su kaupu.“
Toliau arkivyskupas papsakojo kaip sovietiniais metais „Katalikų kronika“ perdavė tiesą į laisvą vakarų pasaulį ir privertė sovietų valdininkus išgirsti katalikų prašymus. Taip pat privertė į kunigų seminariją priimti daugiau seminaristų. Už tai kardinolas Sigitas sumokėjo tremtimi. Bet tai nesustabdė kronikos leidimo. Ir tai galėtų būti pavyzdžiu dabartinei Rusijai kaip išgirsti tiesą, o ne tik girdėti brutalų melą.
Prieš palaiminimą kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį, kad be pagalbininkų, be daugelio gerų žmonių pastangų jo veikla būtų buvusi negalima.
Po palaiminimo sveikinimą pasakė nuncijus arkivyskupas dr. Petar Antun Rajič.
Nuncijus pacitavo kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ laišką iš lagerio Mordovijoje, kai kardinolas šventė 25-ių kunigystės metų sukaktį. Apie šį laišką rašė „Katalikų kronikos“ 74-as numeris.
Po to sekė Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo ir prelato Vytauto Stepono Vaičiūno OFS sveikinimai.
