Ketvirtą Gavėnios sekmadienį (Laetare) šv. Mišias aukojo brolių kapucinų Kauno vienuolyno gvardijonas br. Andrzej Biniek OFMCap.
Šios dienos Evangelija kalba apie aklą nuo gimimo žmogų, kuriam Jėzus grąžino regėjimą. Brolis priminė, kad anksčiau Izraelyje buvo nuomonė, kad jei kažkas žmogui blogai, tai to priežastis yra nuodėmė. O čia Jėzus sako: – „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai … Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa“. Brolis Andrzej homilijoje akcentavo kaip svarbu pasitikėti Jėzumi. Ir šiam žmogui sugrįžo regėjimas tik dėl jo tikėjimo ir dėl to, kad pakluso Jėzui. Jėzus viską žino kas mūsų gyvenime vyksta. Tik reikia jo klausyti. Tą galime daryti skaitydami Šventąjį Raštą. O į bažnyčią einame tam, kad galėtume susitikti su Jėzumi ir, kad jis galėtų veikti mūsų gyvenime.
Šiandien – trečią mėnesio sekmadienį meldžiamasi už onkologine liga sergančius. Sergant šia sunkia liga mus užtaria šventasis kapucinas tėvas Leopoldas. Brolis Andrzej prisipažino, kad apie jį žinojo mažai ir plačiau apie šį šventąjį sužinojo iš seminarijos rektoriaus kun. Ramūno rekolekcijų metu.
Prieš suteikiant palaiminimą pasimeldėme prie šv. Juozapo altoriaus šv. Juozapo litaniją.
Po šv. Mišių agapėje bendravome ir domėjomės kaip broliai kapucinai gyvena. Čia sužinojome, kad kapucinai ne tik daug meldžiasi, bet ir darbuojasi. Štai br. Andrzej Biniek OFMCap dažnai važiuoja į kalėjimą Pravieniškėse kur dirba sielovadinį darbą su kaliniais.
Įdomu buvo kodėl atsirado pranciškonų kapucinų atšaka kai jau gyvavo pranciškonų ordinas. Paaiškėjo, kad buvo nesutarimų: vieni vienuoliai norėjo turėti daugiau laisvės, kiti norėjo griežtesnės regulos. Prie pastarųjų ir skiriami kapucinai.
