Audrius Sriubas
Nuotraukos Margaritos Sriubienės
Devintinių iškilmės šv. Mišias aukojo brolis pranciškonas Rolandas Taučius OFM
Pradžioje šv. Mišių brolis Rolandas OFM pasidžiaugė, kad gali kartu švęsti šią nuostabią šventę. Nors čia mokėsi, tačiau pirmą kartą seminarijos bažnyčioje aukoja šv. Mišias.
„Ši šventė mus kviečia ir padrąsina dėkoti Dievui už Eucharistiją, – atkreipė dėmesį pranciškonas, – ji pati katalikiškiausia, kadangi atskleidžia realų Kristaus buvimą Eucharistijoje“.
Pamoksle komentuodamas pirmą skaitinį iš paskutinės Penkiaknygės knygos brolis pastebėjo, kad mes visi einame per dykumą ir maitinamės duona iš Dangaus, kad nenumirtume iš bado. Mes, Naujoji Jeruzalė, Kristaus bažnyčia šiandien esame kviečiami dėkoti, nes Viešpats mus pasotina pačiu Savimi. Ir šios dienos psalmė mus drąsina dėkoti ir nepamiršti.
Antrasis skaitinys iš apaštalo Pauliaus laiško Korinto krikščionių bendruomenei primena, kad Eucharistija yra vienybės ir tarpusavio meilės ženklas. Negalimas susiskaldymas ten kur dalinamasi Kristaus Kūnu ir Krauju. Ten kur yra susiskaldymas piktoji dvasia veikia labai stipriai. Krikčionys yra atpažįstami iš vienybės.
Brolis Rolandas OFM atkreipė dėmesį, kad vertingiausias laikas yra tada kada suklumpame prieš tabernakulį. Kad ir trumpai. Tada Viešpats keičia mūsų širdį, savo šventu įkvėpimu pripildo teisingų minčių, apsaugo nuo skubotų sprendimų. Net padeda kovoti su pagundomis.
Dar brolis kvietė mus visus prisiminti mūsų pirmą susitikimą su Viešpačiu – Pirmąją Komuniją. Ir pasidalijo savo prisiminimais su kokiu jauduliu jis pats laukė šio iškilmingo momento.
Šv. Mišių pabaigoje buvo Devintinių procesija su Švč Sakramentu. Prasidėjusi nuo pagrindinio Altoriaus bažnyčioje toliau tęsėsi prie dviejų įrengtų altorių seminarijos kieme ir baigėsi prie šv. Juozapo altoriaus bažnyčioje. Prie kiekvieno altoriaus girdėjome brolio Rolando OFM skaitomas ištraukas iš visų keturių Evangelijų ir trumpą jų komentarą.
Iškilmės akimirkos
